stulpavoti

×stulpavóti, -ója, -ójo (hibr.) intr. 1. būti su stulpais (apie saulę), leisti šviesos ruožus: Oi an marių mėlynųjų da saulelė stulpavojo LTR(Vlk). 2. Ūd piestu stotis: Arklys stulpavója, stulpavója ir neina Rod. Mano bėras stulpavója, kai mergelę uždaboja (d.) Vlk.